Ar įmanoma Latvijoj FTF padaryt?

Kaip čia rašosi pasakose, „gyveno kartą senukas ir senutė ir turėjo jie seną geldą“, tik šiuo atveju važiuojančią, ir nusprendė jie pasižiūrėti, koks pasaulis už jų kaimo ribų. Taip ir mes vieną šeštadienio rytą, būdami santykinai netoli Daugpilio (Daugavpils), nusprendėme truputį pašokt, ką nors įdomaus pasidairyt.

Sidetracked - Ignalina randame beveik akimirksniu. Pasijuokiame, kad į tikro geocacherio inventoriaus sąrašą turėtų būti įtrauktos guminės pirštinės :) Ryte dar šlapia, purvina ir slidu. Truputį raukausi prisimindama :)


Užsukdami prie atominės elektrinės, pagal patikslintas koordinates randame netoliese ten esantį lobį. Pagal pradines - rasti be šansų, nebent pasivažinėjus aplinkui ;)

gera pradžia nuteikia optimistiškai. Oras už lango puikus. Diena saulėta, normalūs žmonės eina į miškus grybaut, tiksliau grybus šienaut, na bet tiek to, mes skuodžiame link Zarasų. Atvažiuojame prie bažnyčios, pasidairom, bet nieko panašaus nerandame. Viduje vyksta lyg mišios. Moteriškė išlenda, šneka telefonu (ot galvojam, negali net bažnyčioj išjungt telefą). Jai dingus dra bandom apžiūrėti potencialias vietas, bet tiesiog po kelių minučių atvažiuoja greitoji pagalba, iš bažnyčios išeina žmonės (pasirodo, laiduotuvių mišios), greitosios pagalbos felčerė grįžta pasiimti neštuvu :( Pasidaro liūdna ir nesmagu. Paliekame Zarasus kitam kartui, taip ir nesugalvojus potencialios lobio vietos. Kažkaip šis sustojimas paliko labai nemalonų įspūdį (dėl aplinkybių).

Laikrodis nenumaldomai slenka, tad nusprendžiam Lietuvoj laiko negaišt, nes tuolab čia į Zarasus dar teks grįžti ir čiuožiam link Latvijos. Gaila, šituose kraštuose pas juos su lobiais irgi ne pyragai. Artimiausias mum Daugpilyje Waterloo Sunset. Kadangi dar ne vakaras, muglių beveik nėra. Kažkoks prie kranto bokštas, į kurį patenkama tiltuku. Koordinatės nuveda po juo, tiksliau prie obels. Nesuprasi tų latvių. Ir ant tilto, ir po tiltu ir ant obels ir visur ieškojome. Ieškojome gal pusvalandį. Radome :) Logiška vieta. Smagu, kad ne DNF.

Mus labiau dominantis objektas - Daugpilio tvirtovė. Savo Colorade naudojame Openstreetmap žemėlapį ir kiek nustebome. Iki to objekto kelio nėra :) Tiksliau yra gatvė, be įvažiavimo išvažiavimo. Truputį tenka pagrybaut. Nežinau kiek kartų per valandą kirtome bėgius :) Tačiau pažymėtą sustojimo vietą pasiekėme ir dra kelių pabraižėme, kuriuos gal kada perkelsime į žemėlapį.











Lobis randamas labai lengvai. kiek suprantu viduj toj teritorijoj dra ir žmonės gyvena. Lyg ir daugiabutis stovi. Nelabai vaikščiojom, bet įdomu buvo.

Važiuodama prie Dinaburg pilies, maniau rasti arba kokį muziejų, ar griūvėsius kokius. Tuolab, parodyta, kad lankymas ar pan. mokamas. pasirodo, kad klydau. Privažiavus, iš budelės išlindo moteriškė, ir pasakė, kad už mašiną ir du žmonės bus 1,1 lato. Na, mes iš ankstesnių kelionių turėję smulkių, pradėjom skaičiuot rinkt, po to pasirodė, kad davėm 10 estiškų centų, pradėjom ieškot latviškų, bet moteriška buvo geria nusiteikus ir padarė 10 santimų nuolaidą :D Sako eikit, čia ratas apie 800 m. Nu blemba, sumokėjom, reik apeit :) Hm.. Bet kad nėr į ka žiūrėt. Pusę kelio nelabai išvaizdžiu terrainu, kol daeiname pagaliau ten kur reikia. Na, vaizdelis gražus.











Truputį pasigrožėję čiuožiame prie 10 Ls Worth View. Vaizdelis ypatingas tuo, kad puikuojasi ant 10 latų kupiūros. Į apžvalgos bokštą nelipam, o čiuožiam laiptais žemyn prie vietos. Aprašyme parašyta, kad reikia turėti atsuktuvą. na, ką gi, pasikapstėm mašinoj, po ranka nepakliūvo. Surinkiom, šį bei tą, ką manėm, gal tiks. Nusileidus, randame tiltuką.



Jį apžiūrėjus nuodugniai, po tiltu randame kažką, kas ten nelabai tinka. Tačiau tam, kad tai nuimti, iš tikrųjų riekia atsuktuvo. Ot, vištytė.





Vėl kažkas kopia prie mašinos ir iškrato visus įmanomus atsuktuvus.
Tuo tarpu galima pasigrožėt gamta :)

Šitas gamtos objektas sėkmingai pozavo vidury takelio.


Šitas lingavo vėjuje..


Šitas, vadinamas auslinda (Ačiū Aušrai už identifikavimą), tik pats žino ką darė. Nenorėčiau kad kur prie manęs listų :)


O šitas objektas jau bando atsukti prie tilto prisuktą objektą :)


Kol vyksta atsukinėjimo procesas, galime toliau grožėtis gamta




Atsukus dėžutę nuo tilto, reikėjo dar atsukti dvi jos sukabintas dalis :)



Kol pagaliau, pasiekėme turinį :)


Po to tiek pat laiko užėmė dėžutės susukimas ir prisukimas. Pagalvojo, kad būtų gerai turėti elektrinį atsuktuvą :D

na, ką gi, pasilinkminome ir gana. Važiuojame apžiūrėt Kraslava rūmus.









Tolimesnis kelionės tikslas - Velnio ola. Keista, niekas neradęs dar. Gal tik neužsiregistravę? O gal iš tikrųjų ten terrainas, kaip rašoma 3,5. Gal reikia kur giliai listi ar tikrai per duag sudėtinga? Surizikuojame. bent jau apsižiūrėsime. Atidardėję, pagaliau randame nuorodą



Coloradas rodo, kad ne 400 m, o virš 600. Su mašina važiuot toliau nerizikuojam, nes kiek statokai nusileidimas mūsų žemai geldai. Surenkame equipment'ą ir einame pasivaikščioti takeliu. Šiaip, pasidžiaugiam, kad ir nevažiavom. Už kokių 100 m. Žemė po kojomis darosis slidi ir nelabai gerai būtų ja važiuoti.

Dar po kokių 100 m. pamatome laiptus, vedančius žemyn prie olos.



Coloradas vis dar rodo 400 m... Gal dar ne čia? Tačiau, šią vietą jau esame matę aprašyme. Reiškia truputi paklaida :)



Landa maža, tačiau sulendame abu (gerai, kad muglių visai nebuvo :) Po 10 minučių kapstymosi, surandame mažytį indelį :) FTF! Latvijoj! Geras :) Ir dar pasirodo žymiai paprasčiau nei tikėjomės :)

Traukiam link mašinos braudamiesi pro grybus...







ir ne tik pro grybus





Kadangi saulė jau pradėjo leistis, pasukome link Lietuvos, pro Juodupę, Čedasus.
Čedasų bažnyčia iš ties labai graži.



Ieškojome gana ilgai. Pirmiausiai, buvo žmonių, o antra - bandėm suprasti, kur tai galėtų būti. ten kur rodė koordinatės, rodos apžiūrėjom, ir jau po ilgesnių paieškų, nusprendėm trauktis ir žengę penketą žingsnių nuo paieškų vietos, akys pamatė paslėptą dėžutė. Paprasta, bet ir sudėtinga tuo pačiu metu, nes daug kur ją taip nukišt galima.

Pakeliui užsukome į bunkerį plunksnočių miške. Artėjant prie bunkerio mus užuola buriai skraidančių, į erkes panašių gyvių. SIAUBAS kiek jų ten buvo. Greit puolam ieškoti, ir skrodžiam kuo greičiau prie mašinos, nes tie padarai kaip erkės tiesiog lipte lipo. Brr. Prie mašinos nurinkom nuo savęs tuos gyvius ir važiavom toliau.



Saulei leidžiantis užsukame prie Miliūnų bunkerio. Kiek nesmagu jau patamsėn iki jo dasigaut, bet negi paliksi, važiuojant pro šalį :)





Diena užbaigiame jau patamsėje surasdami Miliunai2. Prieš akis dar geros 2 valandos kelionės namo... bet buvo smagu.